„Traumos kitaip ir nenutinka – tik per skubėjimą“, – taip pokalbį pradėjo vienas ryškiausių jaunosios kartos aktorių Džiugas Grinys, kurio populiarumas šovė į viršų po nostalgiško filmo „Pietinia kronikos“. Netikėta trauma trumpam pristabdė jauno aktoriaus gyvenimą, tačiau į profesinį gyvenimą įnešė naujų spalvų. Ne tik traumą, bet ir netikėtai rastą reabilitacijos kliniką „Ostemeda“ Džiugas priėmė kaip likimo ženklą. „Lipau laiptais į viršų dideliais šuoliais, turbūt buvo per trumpos kojos – ant vieno laipto nepataikiau, ir kritau, pasiremdamas viena ranka. Iš pradžių galvojau, kad tiesiog sudūriau tą pirštą, ir tiek. Iš sporto laikų esu turėjęs nemažai traumų, tad pagalvojau, kad nieko čia tokio. Kitą dieną pirštas pradėjo keisti spalvą, bjaurokas pasidarė, tad galvoju: reikia kreiptis į medikus“, – prisiminė Džiugas Grinys. Vien gipso nepakako
Po tyrimų paaiškėjo, kad dešinės rankos bevardis pirštas lūžo. Mėnesį jaunas vyras vaikščiojo gipsuotu pirštu, o praėjus nustatytam terminui, paaiškėjo, jog pirštas ne tik lūžo, bet ir išniro – prireikė operacijos.
Operavęs gydytojas įspėjo, jog traumuoto piršto reabilitacija užtruks gana ilgai – beveik metus, o gal net dar ilgiau. Siekiant pirštui grąžinti visavertį gyvenimą, Džiugas pradėjo ieškoti reabilitacijos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos.
Kaip tik tuo metu aktoriui turėjo prasidėti repeticijos Jokūbo Brazio režisuojamame spektaklyje „Nojaus arka“ Klaipėdos dramos teatre, tad Džiugas keleriems mėnesiams persikėlė gyventi į uostamiestį. „Google“ paieška padėjo rasti reabilitacijos kliniką „Ostemeda“, kuri didžiulei aktoriaus nuostabai buvo įsikūrusi nuomojamo buto... apačioje. Šią informaciją aktorius priėmė kaip ženklą.
„Pirmasis apsilankymas paliko įspūdį“, – reabilitacijos pradžią klinikoje „Ostemeda“ prisiminė Dž.Grinys.
Traumą išnaudojo kūrybiškai
Paklaustas, kaip trauma atsiliepė kasdieniame gyvenime, Džiugas juokavo: „Kadangi esu dešiniarankis, tai elementariai užpakalį buvo sunku nusivalyti, reikėjo mokytis rašyti, gaminti kaire ranka – nebuvo lengva. Visa mano buitis buvo sutrikdyta, net kitu smegenų pusrutuliu reikėjo pradėti naudotis. Toji trauma priminė ankstesnį, dar mokyklos suole, patirtą rankos lūžį, kai teko kai kurių dalykų mokytis iš naujo“.
O kaip patirta trauma atsiliepė profesiniam gyvenimui? Pasak Dž.Grinio, daug jo vaidmenų reikalauja jėgų ir fizinio darbo, kai tenka kelti daiktus, kitus aktorius, daug lakstyti, šokinėti, tad būta nerimo, kaip teks vaidinti spektakliuose su traumuota ranka.
„Patirta trauma profesinį gyvenimą nuspalvino tam tikromis spalvomis. Spektaklyje „Mane vadina Kalendorium“ scenoje tenka praleisti 4,5 valandos – per repeticijas išmokau prisitaikyti, dar net smagiau buvo. Scenoje pasirodydavau su langete, tad kai kuriuos vaidmenis ji net papildė. Vėliau girdėjau žiūrovų atsiliepimus: jie manė, jog viskas taip ir turi būti.
Kitas mano įkūnytas personažas Jokūbo Brazio spektaklyje „Žuvėdra“ muša savo žmoną – spektaklio metu įvyko improvizacija, kai kitas personažas pastebėjo, jog taip mane baudžia Dievas“, – su šypsena prisimena Dž.Grinys.
Dėl patirtos traumos ir operacijos aktoriui teko atšaukti kelis spektaklius ir filmavimus, tačiau neprireikė didesnių profesinio gyvenimo korekcijų.
Pasirūpino ne tik pirštu
Tačiau trauma gerokai apribojo treniruotes, tad dviem mėnesiams teko atsisakyti pratimų viršutinei kūno daliai. Pasak Džiugo, per reabilitaciją, lankantis vertikaliose voniose toji priverstinė pertrauka labai pasijuto.
Reabilitacija padėjo sustiprinti ne tik viršutinę kūno dalį. Pašnekovas pasidžiaugė, kad kiekvienas ankstyvas rytas reabilitacijos klinikoje „Ostemeda“ prasidėdavo nuo mankštos baseine – diena iškart įgaudavo kitokį atspalvį, suteikdavo daugiau energijos.
Dž. Grinys prisiminė, jog norint grąžinti pirštui funkciją, buvo ir skausmingesnių momentų, bet visa reabilitacija praėjo maloniai ir dėmesingai.
„Su manimi dirbo labai rūpestingi specialistai. Nuo pradžių jaučiau, kad manimi bus tinkamai pasirūpinta – nuo administracijos iki specialistų. Visada buvau pasitinkamas su šypsena, visi buvo kantrūs mano „durniems“ klausimams. „Ostemeda“ mane užvedė ant kelio, kaip tinkamai pasirūpinti savo pirštu. Klinikoje išmoktus pratimus iki šiol atlieku savarankiškai“, – pasakojo aktorius.
Bene didžiausią įspūdį Džiugui paliko gydytojo osteopato konsultacija: „Man tai – paslaptingas dalykas. Atsiguli ant kušetės, atrodo, nieko nevyksta, tiesiog kažką šnekučiuojiesi su gydytoju, bet atsikėlęs net pats nustebau – galiu lankstyti pirštą!“
Ar garsus aktorius reabilitacijos klinikoje sulaukdavo aplinkinių dėmesio? „Jau esu išmokęs atsiriboti nuo aplinkinių reakcijų. Nežinau, ar atpažindavo – autografų niekas neprašė“, – juokėsi Dž. Grinys, pridūręs, jog žmonės greičiausiai jo nepažino dėl tuo metu užsiaugintos barzdos. Moralas: valgyti mažais kąsneliais
Praėjus šiek tiek daugiau nei pusmečiui po operacijos, Džiugas džiaugiasi, jog šiandien jaučiasi labai gerai. Nors traumuotas pirštas vis dar primena apie save, o buvusį lūžį primena likęs „pilvelis“, aktorius pilnu pajėgumu grįžo į treniruočių salę ir jau gali daryti visus pratimus.
Džiugas Grinys atviras: trauma privertė pagalvoti apie tam tikrus dalykus. „Jei pats nesustoji, kūnas sustabdo. Supratau, kad visų darbų nenudirbsiu, kad reikia valgyti mažais kąsneliais, nes kitaip gali paspringti. Supratau, kad poilsis yra toks pat svarbus, kaip ir darbas, ir kad poilsį taip pat reikia planuoti“, – patirtimi pasidalijo aktorius, ne viename interviu minėjęs apie itin intensyvų pastarųjų metų laikotarpį, kuris primena tarpkojo tempimą dėl daromo špagato.